Psalmynas 102

₂VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,

ir mano šauksmas tave tepasiekia.

₃Neslėpk nuo manęs savo veido, kai man sunku,

atsuk man savo ausį;

tą dieną, kai šaukiuosi tavęs,

skubėki manęs išklausyti.

₄Juk mano dienos nyksta lyg dūmai,

ir mano kaulai anglėja tarsi malkos židinyje.

₅Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;

aš užmirštu net valgyti savo duoną.

₆Nuo didelio dejavimo

iš manęs liko tik kaulai ir oda.

₇Esu lyg paukštis tyruose,

lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.

₈Guliu nemiegodamas ir skundžiuosi

lyg vienišas paukštis ant stogo.

₉Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,

kaip keiksmažodį taria mano vardą!

₁₀Pelenus turiu valgyti vietoj duonos

ir ašaras maišyti su gėrimu

₁₁dėl tavo apmaudo ir pykčio,

nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.

₁₂Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai,

aš vystu tartum žolė.

₁₃Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,

ir visos kartos mini tavo vardą.

₁₄Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui,

nes jau laikas jo pasigailėti,

skirtasis metas jau atėjo.

₁₅Malonūs jo akmenys tavo tarnams,

o jo dulkės kelia jiems užuojautą.

₁₆Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo,

visi žemės karaliai – tavo garbės.

₁₇VIEŠPATS atstatys Sioną

ir apsireikš savo garbėje.

₁₈Jis atsigręš į skurdžių maldavimą

ir nepaniekins jų maldos.

₁₉Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,

kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:

₂₀„Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių,

VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,

₂₁kad išgirdęs belaisvių dejavimą

išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –

₂₂idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione

ir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje,

₂₃kai tautos susirinks drauge su karalystėmis

tarnauti VIEŠPAČIUI.

₂₄Jis išsekino mano jėgas kelyje,

jis sutrumpino mano dienas.

₂₅„Mano Dieve, – sakiau, –

nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.

Tavo metai trunka per visas kartas“.

₂₆Kadaise tu padėjai žemės pamatus,

ir dangūs tavo sukurti.

₂₇Jie praeis, o tu pasiliksi;

jie susidėvės kaip drabužis.

Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,

₂₈bet tu esi tas pats,

ir tavo metams nėra galo.

₂₉Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,

jų palikuonys bus tvirti tavo Artume.